Iš žinios, nežinios,
Iš tolos tolimos.
Ateinu iš savęs,
Suklumpu prie tavęs.
Prie tavęs vienišos
Ir labai artimos,
Apkabinti bandau.
Bet...
Sudrėksta delnai,
Gryčios tamsūs langai...
Suprantu, –
Aš viena, kaip ta kiemo vyšnia.
Šįmet vėl ji žydės,
Ir vėl lauks, ir tikės,
Kad ateis kas, prisės...
Žiedus jos pastebės...
Bet, deja, bet, deja...
Jau sodyba tuščia...
Nieks nelaukia tavęs...
Sutikimo nešvęs...
Ir suprast negali,
Juk nespėjai paklaust,
Apkabint,
Pamyluot ---
Ir tiesi vėl rankas,
Apkabinti bandai,
Bet tiktai tuštuma
Tavame glėbyje...
Šlama tyliai beržai ---
Per vėlai sugrįžai ---
2012-02-15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-02 21:37:22
o man patiko toks kalbėjimas, reikėtų kiek pašlifuoti, išlaikyti vienodą skiemenų skaičių
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-02 16:38:02
Hm. Daug pasikartojimų, gal galima būtų ir glausčiau (: