Iš žinios, nežinios,
Iš tolos tolimos.
Ateinu iš savęs,
Suklumpu prie tavęs.

Prie tavęs vienišos
Ir labai artimos,
Apkabinti bandau.
Bet...

Sudrėksta delnai,
Gryčios tamsūs langai...
Suprantu, –
Aš viena, kaip ta kiemo vyšnia.

Šįmet vėl ji žydės,
Ir vėl lauks, ir tikės,
Kad ateis kas, prisės...
Žiedus jos pastebės...

Bet, deja, bet, deja...
Jau sodyba tuščia...
Nieks nelaukia tavęs...
Sutikimo nešvęs...

Ir suprast negali,
Juk nespėjai paklaust,
Apkabint,
Pamyluot ---

Ir tiesi vėl rankas,
Apkabinti bandai,
Bet tiktai tuštuma
Tavame glėbyje...

Šlama tyliai beržai ---
Per vėlai sugrįžai ---

2012-02-15