Nieko rimto

Santrauka:
Visiškai nieko rimto
Ant plaukų ir į širdį,
Lyg į širšių lizdelį
Skverbias vanduo
Ir bruzdesį kelia,
Į akis ir ant veido,
Kol ašarom išlaša.
Ko gero lietuj –
Mano vasaros ištakos.
Iš lietaus ištekėjusi
Raivosi, skuba
Per namus ir per žmones
Mano vasara – upė.

Pried. :

Lyja sulyja delnus ir plaukus –
Mus vasara laisto, ar dideli augsim?
Ar dideli augsim, augsim kaip gėlės,
Vėjuos siūbuosim galvelę iškėlę.

Mano vasara liejas
Pro duris ir pro langus,
Brolau, nepaskęsk,
Še, laikyk, akvalangas,
Tau vėl lašai pilas
Ant galvos ir krūtinės.
Kodėl debesims nėra išeiginės?

Pried.

Segam į plaukus
Kiekvienas po žiedą,
Stovim ir žydim per naktį, per dieną,
O vasara – upė kojas skalauja,
Varlėm išsibarsčiusi
Alma palaukėse, alma palaukėse,
Alma, pavydi, kokie mes įžūlūs –
Už ją gražiau žydim.

Pried.
Aiškiaregė

2006-07-05 19:13:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2006-07-05 20:20:57

Man labai patiko šis dainingas tekstas. Paskutinio posmo pabaiga- nuostabi: kokie mes įžūlūs- už ją gražiau žydim ( Tik brūkšnį dedu šioj vietoj, nes aiškinu).
Vienas dalykas kelia abejonių ( nesu dėl to tikra, bet pamąstyt verta): ar gerai, kai 1posmo struktūra kitokia nei 2 ir 3. Tai reikštų visai kitokią melodiją... Manyčiau, reikėtų pakoreguoti tekstą šia linkme.:)