Santrauka:
ir buvom tokie dar jauni, pasileidę lyg reicho kareiviai
Viskas praeis, juk viskas beprotiškai laikina –
sūrus ant blakstienų vanduo, dulkių pūgos Sacharoje...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą.
Ir vyšnių krauju susižeidę laižydavom kylančias votis,
ir buvom tokie dar jauni, pasileidę lyg reicho kareiviai,
operacijai šiai jau tada sugalvojom nekintantį kodą –
„Išmesk, Nojau, karą ir žiurkes iš gelbėti plaukiančio laivo.“
Ir tikrai nieko daug, ir jaučiu, skyla įtampos stiklas,
o manęs tiek mažai, tik trumputis akordas prieš audrą.
Pasitrauk! – atsakai. – Išgalvotas šis vaikiškas karas, netikras.
Tiktai žodžiai susprogsta tikri – vienas kirtis, ir skauda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2012-06-26 21:39:41
labai gražus, filosofija dvelkiantis.
Anonimas
Sukurta: 2012-05-09 13:49:44
Žavingas
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2012-04-20 21:58:50
JĖGA
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-04-20 10:41:23
Plačiai apimantis jausmas: yra asmeninių ir istorinių sąsajų. Įvairiaprasmis kūrinys
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-01 17:55:10
oi, Akorde mažytis... Tu visas kaip simfonija...
:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-13 20:39:04
nesiteisink...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-13 19:15:10
poezija, kuri lieka...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2012-03-05 21:31:35
puikiai. ypač pabaiga sustatė visus ir viską į vietas. "tik trumputis akordas prieš audrą..." Tiksliai pagauta, kažkaip logiška ir tikra.
Vartotojas (-a): Lelija
Sukurta: 2012-03-05 09:33:54
...vienas kirtis, ir skauda... taaaip. Tikra tiesa. Skauda metais, dešimtmečiais. Sielą, žinoma.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-03-02 19:55:32
/Viskas praeis, juk viskas beprotiškai laikina –/... taip ir prašosi tolimesnės improvizacijos, atsako į autoriaus mintis :)
Labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-02 17:31:00
Labai gerai, Untanai, pavarei su kareiviais, žiurkėmis ir skęstančiu laivu. Tu nieko pakeisti negali ir negalėsi. Nei žodžio, nei jungtuko, nei karo. Tau rašyt ir rašyt, Untanai!
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-02 16:51:56
atplėŠusios gabalą, skiautes, daleles taikinio. manau tai nepriestarauja logikai ar kalbos taisyklems.?
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-02 16:39:20
Eilėraštis patiko. Rimuojate ir kirčiuojate be priekaištų, bet užkliuvo ,,atplėšusios taikinio". Atplėšti galima tik nuo ko nors arba ką nors. Sutikčiau, jei žvilgsnių kulkos, atplėšusios taikinį, birtų.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-02 13:26:54
Nuostabiai suvaldyta žodžiai ir emocijos...labai patiko :) ...toks kalviškai vyriškai
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-02 11:08:00
Stipriai, vyriškai... Ir įtampos netrūko. :)
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2012-03-02 08:54:08
As suprantu, kad viskas apgalvota ir (matyt) reikalinga, bet, mano galva, trumpesnės eilutės sustiprintų įtaigą, dabar gi, skaitai ir nekuriuos žodžius norisi praleisti. Sakinys kabutėse, būdamas to posmo akcentu, irgi galėtų būt "svaresnis" (ar tikrai visi pavartoti žodžiai gyvybiškai svarbūs?). Bendrai, manau, su frazemis kabutėse galima ir prisižaisti. Pabaiga stipri. Visumoje, žinai ką manau, todėl ir kritikos negailiu.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-02 07:48:20
KERTA:) išties- per pajautas...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-01 19:50:19
formą būtinai keisti...
kiaukiau diktuoja geresnę
Anonimas
Sukurta: 2012-03-01 19:06:23
Toks labai stiprus, o jau paskutinė eilutė... )
Anonimas
Sukurta: 2012-03-01 16:58:35
Žaviuosi visutėliu.
Nei pridėti, nei atimti - visa, kas užrašyta - turi būti.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-01 16:37:04
Man labai sklandžiai persiskaitė. Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2012-03-01 16:35:13
Skyla stiklas, byra vyšnių kauliukai - puikiai padirbėta, kolega.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2012-03-01 16:29:01
Daug minties galios čia užkoduota, Antanai, labai stiprus užtaisas, labai, nuo tokių žodžių, tikiu, skyla stiklas...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą.
būna, skaitai ir kūnas pagaugais nueina, ir norisi tada sutikt šitą autorių ir papurtyt atsakančiai, kad tas šunsnukis taip gerai parašė :D
(šunsnukis ne ta gerąja, o išvirkščiąja puse)
Anonimas
Sukurta: 2012-03-01 16:14:31
Viskas praeis, viskas beprotiškai laikina –
sūrus ant blakstienų vanduo,
dulkių pūgos Sacharoje...
Žvilgsnių kulkos nubyra į smėlį, atplėšusios taikinio, –
o pameni? – užstalėj vyšnių kauliukais sužaisdavom karą ("lengvas šauktukas")
Krauju susižeidę laižydavom kylančias votis, -
buvom tokie dar jauni, - pasileidę lyg reicho kareiviai,
operacijai, - jau tada sugalvojom nekintantį kodą –
„Išmesk, Nojau, karą ir žiurkes iš gelbėti plaukiančio laivo.“ (hammm...)
Ir tikrai nieko daug, jaučiu, - skyla įtampos stiklas,
o manes "(ę)" tiek mažai, tik trumputis akordas prieš audrą.
Pasitrauk! – atsakai. – Išgalvotas šis vaikiškas karas, - netikras.
Tiktai žodžiai susprogsta tikri – vienas kirtis, - skauda...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-01 15:32:13
gal galite patikslinti, kur stringa, gal kažką kirčiuoju ne taip?