Aš nutapyti savo džiaugsmą
Norėčiau, ir palikt jį tau,
Jei graužatis mintis sujauks man.
Nenuosekliai save skaitau.
Antai verčiu – randu lyg tyčia
Save vien kremtančius niekus
Ar esmę. Argi ta pati čia
Sakmė, kur mėgau... nors perpus.
.
Tu – rinktum šypsančių kertelių
Man džiuginti. Bet blanksta tai.
Ką saugau sau ir tau kaip Gralį,
Tuo tu viena ir palikai.
Jauti – peizažas nusidažo
Tava šviesa, spalvų džiaugsmu.
Ir genijų, ir voro mažo
Triūsu tikiu, ir drįst imu.
Dabar rašysiu savo drobėj
Tave – raibais debesimis,
Žalia liepsna. Atskleistas grožis
Tau mano žvilgsnyje sušvis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-03-16 16:22:07
Konkursas baigėsi, tegyvuoja nugalėtojos!
Banalūs nutrinti žodžiai grįžta iš tremties.
O laisve! Mieli ištikimi išsivadavę atgimę žodžiai. Vėl nešite savo amžių krūvį.
Dabar rašau taip:
TAPYBA
Aš nutapyti mūsų džiaugsmą
Norėčiau ir palikt jį tau,
Jei graužatis mintis sujauks man.
Praversdamas save skaitau.
Antai sklaidau, randu – lyg tyčia,
Kad krimsčiausi – keistus niekus,
Ar esmę. Argi ta pati čia
Sakmė, kur mėgau... nors perpus.
Tu – rinktum šypsančių kertelių
Man džiuginti. Bet blanksta tai.
Ką saugojau abiem kaip Gralį,
Tuo tu viena ir palikai.
Jauti – peizažas nusidažo
Tava šviesa, spalvų džiaugsmu.
Šypsniu lietaus ir lašo mažo
Tapau – patsai šviesėt imu.
Tave rašysiu savo drobėj
Pavasario debesimis,
Žalia liepsna – pražydęs grožis
Tau mano žvilgsnyje sušvis.