Aš nutapyti savo džiaugsmą
Norėčiau, ir palikt jį tau,
Jei graužatis mintis sujauks man.
Nenuosekliai save skaitau.

Antai verčiu – randu lyg tyčia
Save vien kremtančius niekus
Ar esmę. Argi ta pati čia
Sakmė, kur mėgau... nors perpus.
.
Tu – rinktum šypsančių kertelių
Man džiuginti. Bet blanksta tai.
Ką saugau sau ir tau kaip Gralį,
Tuo tu viena ir palikai.

Jauti – peizažas nusidažo
Tava šviesa, spalvų džiaugsmu.
Ir genijų, ir voro mažo
Triūsu tikiu, ir drįst imu.

Dabar rašysiu savo drobėj
Tave – raibais debesimis,
Žalia liepsna. Atskleistas grožis
Tau mano žvilgsnyje sušvis.