Kartojuosi taip, kaip kartojas silpnumas iš įpročio,
Kaip liepžiedžiai, lapkričiai, lietūs ir kartais skambučiai
Netyčia. Na kas man iš to, kad nebūna neklystančių
Ir klydę, kad protingesni... Jei galėčiau nebūčiau
Man sakė, nešvilpauk – prišauksi ką blogo, neprišaukiau.
Šuns balsas nesiekia dangaus ir dangus mudviems negresia
Nei žemė, vienok. Tik į suodiną vargetos ryšulį
Nakties atraižų prisirinkom ir grumstų. Vos panešam
Kartojuosi taip, kaip kartojas prieš pirmą komuniją,
Kad nesusikirstų ir nesusikirstų kad seklumos
Akių, išpažįstant – nebeveržiu kilpa išmuilinta
Gerklės tau, vienok, ir rožančium ant kaklo nebekabu.
Pelkė
2012-02-29 20:06:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-28 11:25:15
Dar kartą pasiskaičiau. Verta.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-02 13:37:55
,,Nakties atraižų " ... įdomus išsireiškimas..visas eilius toks sodrus, tarsi teatro ,,grimerinės" rūbinė
Anonimas
Sukurta: 2012-03-01 10:26:13
pritariu antanui - puiku
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-02-29 22:58:51
O man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2012-02-29 20:56:01
Vienok - nelabai vartotinas, bet šiame kontekste puikiausiai susivalgo, todėl atleisiu. Patiko, kad rimas išlaikomas iki paskutinio atodūsio. Patiko, kad frazeologiniai įvaizdžiai sumetaforinami gudriai ir jautriai.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-02-29 20:46:29
kartojuosi...nuostabus kūrinys... be žodžių
Anonimas
Sukurta: 2012-02-29 20:13:58
vienok lyg ir nelabai vartotinas.