Kartojuosi taip, kaip kartojas silpnumas iš įpročio,
Kaip liepžiedžiai, lapkričiai, lietūs ir kartais skambučiai
Netyčia. Na kas man iš to, kad nebūna neklystančių
Ir klydę, kad protingesni... Jei galėčiau nebūčiau

Man sakė, nešvilpauk – prišauksi ką blogo, neprišaukiau.
Šuns balsas nesiekia dangaus ir dangus mudviems negresia
Nei žemė, vienok. Tik į suodiną vargetos ryšulį
Nakties atraižų prisirinkom ir grumstų. Vos panešam

Kartojuosi taip, kaip kartojas prieš pirmą komuniją,
Kad nesusikirstų ir nesusikirstų kad seklumos
Akių, išpažįstant – nebeveržiu kilpa išmuilinta
Gerklės tau, vienok, ir rožančium ant kaklo nebekabu.