Nepaprasta galia
Patirt kūrybos džiaugsmą,
Kai, regis, Visata
Kvėpuoja su tavim.
Ar būtum stalius tu,
Ar kalvis paprasčiausias,
O gal profesorius
Su genialiom mintim.
Pulsuoja Visata,
Ir skleidžias darbo grožis,
O autorius pasako:
„Kaip... aš nežinau...
Kažkas man vadovavo,
Kažkas man tai parodė,
Aš viso labo
Įrankiu buvau.“
Kūrybinė jėga
Atplaukia ir paklūsta.
Užgimsta kūrinys,
Alsuojantis dvasia.
Net amžių trintyje
Jo grožis nepražūsta
Ir kelia nuostabą,
Augindamas taurumą širdyse.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-02-29 19:53:22
Gal ir proziškas,bet tikroviškas. aiškiai, ir suprantamai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-29 14:28:00
ir kas iš to?
beprasmis darbas
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-29 11:57:08
Labai vykusiai atskleistas kūrybos procesas ir rezultatas, man patiko. Juk taip ir būna :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-29 10:30:26
Aha, šiek tiek patoso jaučiama. Darbas pasirodė labai panašus į eilėraščius, kuriuos rašė Knechtas ,,Stiklo karoliukų žaidime''. Ypač į ,,Bacho tokatą''.