Nepaprasta galia
Patirt kūrybos džiaugsmą,
Kai, regis, Visata
Kvėpuoja su tavim.
Ar būtum stalius tu,
Ar kalvis paprasčiausias,
O gal profesorius
Su genialiom mintim.

Pulsuoja Visata,
Ir skleidžias darbo grožis,
O autorius pasako:
„Kaip... aš nežinau...
Kažkas man vadovavo,
Kažkas man tai parodė,
Aš viso labo
Įrankiu buvau.“

Kūrybinė jėga
Atplaukia ir paklūsta.
Užgimsta kūrinys,
Alsuojantis dvasia.
Net amžių trintyje
Jo grožis nepražūsta
Ir kelia nuostabą,
Augindamas taurumą širdyse.