Tu atsiremi į žydinčią vyšnią,
o žydinti vyšnia atsiremia į tave,
tokį kvepiantį duona
ir girgsinčių ančių trikampiais.
Tu žinai grūdo skonį ant užtiesto stalo
ir žinai kaip rūku saulėlydžiai leidžias,
kaip slepias rūke
pievą gožiantis aidas.
Nuglostau laukus akimis
mes buvę, mes būsim
lyg namai, atsidusę kamino dūmu,
lyg tvoras peršokę kaimynų vaikai -
mes išėję pareisim
į gyvenimą žydinčios vyšnios.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-03-08 11:23:47
Žydinti vyšnia - pražilus moteris...
/atsiremiu į tave, kvepiantį duona/
/žinai grūdo skonį ant užtiesto stalo/
Labai gražu:))
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-03-02 20:20:45
Baltai žydintis, gaivinančiai kvepiantis...
Anonimas
Sukurta: 2012-02-28 17:55:25
gražus, ir tos vyšnios asociacijos )
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-28 17:22:17
Eilėraštis ir kalbėjimas pasirodė artimi. Kažkas pažįstamo, tikro.