Santrauka:
sveikatoje ir ligoje laikai kaip priesaiką mane ir lūpų virpesiu lengvu neištari tik suprantu visam pasauly mudu du
tas trapumas
miegančiais pirštais
suvilgydamas sapno sparnus
brėškime nevalingai prisirpsta
sodriai žalias vasario dangus
išsirąžo kaip dera
ir šypsos
ta pačia
nuostabia būtimi
tavo rankose
mano pirštai
švelniai virpa
ir tu supranti
kad virš sutemų
virš pakartojimų
virš tavęs ir manęs
tik dangus
sodriai žalias
be proto viliojamas
ir klampus
kaip medus
aplink mus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): teide
Sukurta: 2012-08-15 23:15:37
labai labai graži kūryba
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-02-28 10:17:25
Tikrai klampus, įtraukiantis eiliukas, man nereiktų paskutinės eilutės...
Anonimas
Sukurta: 2012-02-28 07:26:16
pridurčiau – klampus, kaip būtis... kaip visada – jautriai ir subtiliai. Ačiū:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-28 04:03:44
Be proto viliojamas ir klampus kaip medus aplink mus... tai žodžiai, kurie gali pakirsti ;) Nežinau, gal kitų vyrų tai neveikia, bet ne visi vienodi esame... :) Ir kitąsyk nereikia kažko neįprasto, kam taip match point? Kitąsyk galima paprasčiau ir iš vidaus. O autorė šiuo eiliumi sau nesusigadino balų, veikiau, atvirkščiai.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-02-28 00:32:52
puikus.
Anonimas
Sukurta: 2012-02-27 22:38:06
prastai. netgi siaubingai prastai. o kadaise buvau tokiooooos geros nuomonės apie autorę. vieni perdariniai. niekai ir niekų niekai. atrodo rašant apie sodrumą, būtų galima sodriau, apie trapumą trapiau. bet tik tada, jei būtų savos minties.
švelniai švelniai. virpa virpaaa...