Santrauka:
Lyrinis, o gal satyrinis. Čia kaip kam pasišvies...
Ach, koks mielas, koks mielas be galo –
Tas atodūsis: „Tu atėjai...“
Virpa balsas – man kūnas apsalo,
O po kojomis tartum klijai
Laiko vietoj. Ir rankos ištiestos
Lyg medinės – paliesti sunku...
Miega miestas vidurnakčio siesta –
Jau po dvylikos Euro laiku.
Žalvarinis mėnulio skilandis
Tavo skruostus paglosto abu,
Tu – ne šmėkla, tik aš – išsigandęs,
Nežinau ką kalbėt, bet kalbu:
„Statūs laiptai į penktą užlipti,
Durų kodas painus – skaičiai trys...“
Tavo akys parodo man kryptį
Ir jaučiu, kad šiandieną nekris
Ta žvaigždė, kur anąsyk išsprūdo,
Nes po kojomis buvo klijai...
Pabučiuoju. Dabar tiktai mudu
Ir atodūsis: „Tu atėjai...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-20 00:51:21
:)
Vartotojas (-a): laiptinė į dangų
Sukurta: 2012-02-28 22:01:42
dar vienas gražus, jausmingas darbelis, kurį malonu skaityti. nuolat laukiu naujų Jūsų kūrinių ir dar nė karto nenusivyliau :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-28 04:24:30
Skilandžiai Lietuvoje yra dviejų rūšių - kai mėsa sumalta arba sukapota gabaliukais. Pastarasis man skanesnis, nors kramtyt daugiau reikia ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-27 23:41:21
Tikrai, geriau vėliau, nei niekada...Skambanti Jūsų poezija, braukianti per jausmus
Anonimas
Sukurta: 2012-02-27 17:33:15
Ypač paskutinis stulpelis sužavėjo su ta žvaigžde )
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2012-02-27 14:07:15
Geras, paprastas ir nuoširdus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-02-27 13:05:46
Su klijais atsargiai... ;)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-27 12:30:50
Šauniai, žaismingai ir išradingai :) perskaičiau su malonumu. Tik užkliuvo mėnulio skilandis, glostantis josios skruostus - argi taip dera vadinti nepailstantį poetų draugą? :D
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-02-27 11:40:30
pamatau tik įsidienojus ,
Ir atodūsis bet ne kalbu