Ach, koks mielas, koks mielas be galo –
Tas atodūsis: „Tu atėjai...“
Virpa balsas – man kūnas apsalo,
O po kojomis tartum klijai

Laiko vietoj. Ir rankos ištiestos
Lyg medinės – paliesti sunku...
Miega miestas vidurnakčio siesta –
Jau po dvylikos Euro laiku.

Žalvarinis mėnulio skilandis
Tavo skruostus paglosto abu,
Tu – ne šmėkla, tik aš – išsigandęs,
Nežinau ką kalbėt, bet kalbu:

„Statūs laiptai į penktą užlipti,
Durų kodas painus – skaičiai trys...“
Tavo akys parodo man kryptį
Ir jaučiu, kad šiandieną nekris

Ta žvaigždė, kur anąsyk išsprūdo,
Nes po kojomis buvo klijai...
Pabučiuoju. Dabar tiktai mudu
Ir atodūsis: „Tu atėjai...“