Miela stebėti-
be garso leidžiasi snaigės,
lyg vakuume mintys-
lengvos ir švarios.
Ritasi gniūžtė stogais-
lygų kelią palieka,
į draugo langą bilstelėja
mandagiai ir švelniai.
Kūrinys smuikui
filharmonijos scenoje
šiandien suskamba aidu
tarp ledo šakelių.
Įkvepiu. Ir skaičiuoju.
Amžinybę visą. Kaptelėja
lašas ant kaktos tarp akių,
pažadindamas sykiu mus abu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-02-27 20:52:15
šuolis nuo langų prie filharmonijos yra toks pašėlusiai staigus, kad aš jį pavadinčiau kengūrišku alė ooop.
mandagiai ir švelniai, dar tas miela stebėti pradžioje, na jei tik jis dar būtų nieko, bet visa tai kartu neturi išraiškos. pasistenkit kaip nors dailiau. ir savotiškai keista, kad kulminacinę vietą ne visi vienodai suprato. čia jau beveik mandagiai pasakysiu, kad pogražiai man ši vieta atrodo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-27 01:38:59
Lašas tarp kaktos ir akių.... Nežinau, gal autorė tuo ne taip norėjo pasakyti,bet susimąstykit - juk tai gali būti eilėraščio vinis...
Anonimas
Sukurta: 2012-02-26 23:23:17
Mėgstu kūrinius smuikui, o kai dar eilėse... )