Miela stebėti-
be garso leidžiasi snaigės,
lyg vakuume mintys-
lengvos ir švarios.

Ritasi gniūžtė stogais-
lygų kelią palieka,
į draugo langą bilstelėja
mandagiai ir švelniai.

Kūrinys smuikui
filharmonijos scenoje
šiandien suskamba aidu
tarp ledo šakelių.

Įkvepiu. Ir skaičiuoju.
Amžinybę visą. Kaptelėja
lašas ant kaktos tarp akių,
pažadindamas sykiu mus abu.