Nakties pamišėlė
Tas ritualas
vis kartojas:
diena – naktis...
ir pilnatis.
Ir baltas jos
vienatvės rūbas
nakty suspindi
žvaigždėmis.
Tai ji, pamišėlė –
nakties guodėja –
basa, vienplaukė,
užburtom akim –
dainuoja pilnačiai.
Nerimstant vėjui,
rauda ištvinsta
degančia ugnim.
Nudrasko svilinančiais
pirštais
jos baltą kūną,
alkanas gelmes...
O jūs be gailesčio
ją gyvate vadinat,
kapojat kirviais
josios nuolankumą
saviems dievams.
Nors ji – viena iš jūsų.
Tik ne ta,
kuriai užnėrę akmenį
ant kaklo,
pajustumėte malonumą.
Nė už ką!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-25 23:44:37
šiaip sau
Vartotojas (-a): Varna mėlynagė
Sukurta: 2012-02-25 20:56:45
nes dievai yra dievai
:)
Anonimas
Sukurta: 2012-02-25 20:47:20
kam tie d i e v a i
Anonimas
Sukurta: 2012-02-25 20:35:04
aš suprantu ko siekiama kai kuriais išsireiškimais, na bet jie per dažnai naudojami ir patys tampa kaip tas akmuo skandindami eilelius.
kad ir tas junginys – saviems dievams. jau šiandien aptikau tokia ar panašia forma bene tris kartus...