Kai suvoksi esąs
tikrai laisvas žmogus,
Tuomet tavo gyvenimas
taps labiau tau brangus.
Kai paleisi mėginimus
prisirišt prie kitų,
Visam savo gyvenimui
vadovaut imsi tu.
Kai pažvelgsi su meile
sau į akis,
Net pilkiausia diena
tau vėl skaisčiai nušvis.
Kai išmoksi paleisti
pykčius dėl praeities,
Kai jau liausies bijoti
Savos ateities,
Pasijusi tu drąsiai
dabarty – buvime
Ir suvoksi tuomet,
kad esi savyje.
Kad esi tu dabar,
kad esi tiesiog čia.
Tuomet nuoskaudos,
baimės išnyks nejučia.
Ir įkvėpsi taip gaiviai
žydrumą dangaus,
Tyli siela tavoji
Visatos ritmą pajaus.
Ir tu būsi savim taip,
kaip būt privalai:
Atsakingai, džiugiai,
budriai ir laisvai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-24 09:07:01
atrodo taip paprasta :) ...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-02-23 21:36:53
Poezijai gal kiek per atviras moralas ir per silpnas išpildymas, per ritmika sufleruoja, kad tai galėtų būti puiki daina-himnas.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-02-23 12:19:36
Manau, tokį dalyką. Pamokymas savaime praranda prasmę, kai atsiranda suvokimas apie laisvę. Todėl šiuo atveju asmuo už kadro neatrodo pats radęs tą laisvę. Tai daugiau kaip padrasinimas pačiam sau. Todėl eilėraštis netgi gali būti dienoraščio įrašu.
O jei visą šį eilėraštį perrašyti ne būsimuoju laiku, o esamuoju......... ! ......... Tai jau tampa itin įdomu. Kaip kokia metamorfozė........
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-02-23 12:15:29
oho, man rodos, tai labai griežti pamokymai. :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2012-02-23 11:12:36
Gražus, teisingas pamokymas :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-23 09:59:15
Pati eilėraščio konstrukcija leistų perrašyti jį ir dvieiliais.
Yra ir švelnių pamokymų, išreištų per būsimąjį laiką, gaidelių ;-)