Kai suvoksi esąs
tikrai laisvas žmogus,
Tuomet tavo gyvenimas
taps labiau tau brangus.

Kai paleisi mėginimus
prisirišt prie kitų,
Visam savo gyvenimui
vadovaut imsi tu.

Kai pažvelgsi su meile
sau į akis,
Net pilkiausia diena
tau vėl skaisčiai nušvis.

Kai išmoksi paleisti
pykčius dėl praeities,
Kai jau liausies bijoti
Savos ateities,

Pasijusi tu drąsiai
dabarty – buvime
Ir suvoksi tuomet,
kad esi savyje.

Kad esi tu dabar,
kad esi tiesiog čia.
Tuomet nuoskaudos,
baimės išnyks nejučia.

Ir įkvėpsi taip gaiviai
žydrumą dangaus,
Tyli siela tavoji
Visatos ritmą pajaus.

Ir tu būsi savim taip,
kaip būt privalai:
Atsakingai, džiugiai,
budriai ir laisvai.