Degtukais nudeginti pirštai,
Sniegu apdengti akmenukai,
Nuėjom toli, per toli – tiek nereikia,
Jau tušti paslaptingų sapnų buteliukai.
Mano ploni, lediniai pirštukai
Vis atsimena naktį prieš sniegą...
Naktį, kupiną visko ir nieko,
Matematiškai sunkią, be miego.
Teoremos, lygtys bei tiesės
Ir toliau tau vaidensis. Kur dėsies?
Pridaryta klaidų, žinojom – kentėsim
Ir jausmai atsiduos tik pelėsiais.
O dabar garuojanti kava ant stalo
Nebe tau, nes namai nebe tavo.
Šventai tikėjau, bet oras atšalo,
Aš širdimi jaučiau, o tu nepajutai...
Štai po pirmų šalnų ir pasiekėme kelio galą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laiptinė į dangų
Sukurta: 2012-02-23 13:12:35
Langas Indausas, o aš taip ilgai neradau tinkamo pavadinimo, šitas labai gražus. ačiū :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-23 11:20:46
Įstrigo: Naktis matematiškai sunki :)
O visa kita – apibendrinta paskutinėje eilutėje.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-02-22 22:56:45
labai labai patiko. Jaunatviškas. Nekvailai sudėtas. Yra jausmas, o svarbiausia - mintis. Man norėtusi pervardinti į Vaikai, nežaiskit degtukais...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-22 19:55:15
Ir be buteliukų randu čia tokių netipinių įvaizdžių...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-02-22 18:38:17
,,Jau tušti paslaptingų sapnų buteliukai," - iškalbingas sakinys.