Perskrosta knyga,
pavieniai puslapiai galvoj plaikstos,
neišnešiotą žinią
ateities kartoms šampanu laisto...
Trūkęs tinklas minčių šaltinio
per dangų matematine laužte vingiuoja.
Kirminas dreba, nugarą atsukęs
prie sovietinės akordeono krūtinės,
per naktį bejausmius žaibus prievartavęs.

Juk dar žydi Maironio pievos?
Juk dar plaka Salomėjos širdis?
Rūškanoms skalbėjoms svarbesnė
vieno kostiumo mirtis.
Pasikorė ant kaklaraiščio,
ne peteliškės.
Peteliškės pievoj.
Jos nė juodas varnas aukso slėny nepavys.
Banguokit, pievos,
plakit paraudusių skruostų ritmu,
apsaugokit drugelį.
Be vaivorykštės pasaulyje nyku...