Susemk beištvinstantį skruostų raudonį
Nuo aistrą išduodančių mergiškų skruostų,
Kad pirmojo bučinio kerintis skonis
Pelenę užkeltų ant spindinčio sosto,
Kad mano romi tau skirtoji tarnystė
Įvertinta būtų kaip trokštamas kraitis.
Neleisk man supūti, sudžiūti, sunykti,
Kai mintys klejoja, o kūnas užkaitęs.
Negundau. Burtažodį ištariu tyliai.
Dejonės alpios lyg apsalęs klausaisi
Ir vaiskų raudonį ant skruostų išpylęs
Kaip atpildą siūlai būt mano belaisviu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-02-22 15:38:18
Labai atsiprašau, kad skubotumas išlindo, bet jis buvo ne rašant eilėraštį, bet jį perspausdinant. Begalvodama apie pavadinimą suklydau ir pirmoje eilutėje vietoj"drovų" išspausdinau "skruostų".Kadangi žodis be klaidos, jo nepastebėjau, bet sugadinau visą posmą. Nuo žioplumo vaistų nėra, deja...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-21 23:06:22
labai raiškus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-21 23:02:33
Super.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-02-21 21:11:57
Gražus tas nuraudimas...
Paskutinę eilutę man norisi skaityti taip:
Kaip atpildą siūlaisi būti belaisviu.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2012-02-21 20:46:10
pabaiga puiki:)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-02-21 18:39:26
"kad mano romi tau skirtoji tarnystė"
Jau taip ir pasiruošusi tarnaut už pirmą bučinį,
nors būsi užkelta ant sosto:))
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-02-21 15:47:33
Skruostai skruostais sviestas sviestuotas :)
Šiaip nuostabu, tik gal tas "neleisk man supūti.." taip.. na, dramašikai senamadiškai.. bet tai niekis, lyginant su visuma :)
Nijolena, man labai patinka jūsų eilės.