Susemk beištvinstantį skruostų raudonį
Nuo aistrą išduodančių mergiškų skruostų,
Kad pirmojo bučinio kerintis skonis
Pelenę užkeltų ant spindinčio sosto,
Kad mano romi tau skirtoji tarnystė
Įvertinta būtų kaip trokštamas kraitis.
Neleisk man supūti, sudžiūti, sunykti,
Kai mintys klejoja, o kūnas užkaitęs.
Negundau. Burtažodį ištariu tyliai.
Dejonės alpios lyg apsalęs klausaisi
Ir vaiskų raudonį ant skruostų išpylęs
Kaip atpildą siūlai būt mano belaisviu.