Pražydo alyvos prie sodo žibinto,
Tiesa, ne žiedais, tiktai baltu sniegu.
Visą dieną ir vakarą krinta, jis krinta...
Lyg pasakoj būtum – taip gera, gražu.
Į juodą aksomą dangaus įsisupęs,
Snaigių keliais palydėtum mintis,
Retai juk taip būna, kai niekas nerūpi,
Kai skęsta ramybėj vasario naktis.
Vasario naktis, ir ta lyg šilkinė,
Pametus speigus kažkur praeity,
Sulaikiusi pūgą ir vėjo dvelkimą,
Pailsėti panoro iki ryto pusny.
Gerai, kai akimirkai laikas sustoja,
Kad jam pasakytum – tu šįkart nuostabus,
Nors dar ne gegužis ir taką nukloja
Ne žiedai, bet tik sniegas, kaip niekad purus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-02-20 20:52:57
taigi, aktualijos, pūstė pūstė ir vėl pripūstė, o jau žiema užgavėnėse išvaryta )
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-02-20 20:15:44
Nuostabios jūsiškės "žiemos alyvos"
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-20 19:51:27
neblogai šį kartą
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-02-20 15:00:51
Nežinia kas gražiau, snaigės ar baltos alyvos, bet mintys gražiausios.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-02-20 12:52:45
Taip lengvai nuplasnojo:))
Vasario lyrika. Gražu:))
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-02-20 10:17:51
Pridėjau ir nuotraukėlę "Žiemos alyvos".