Net gyvenimo laikrodžiui sustojus,
Žinosiu, kad noriu būt su tavimi.
Tai kas, kad mudu skiria kelios mylios,
Bent sapnuose budžiu naktim.
Nežinau, gal laukti, o gal ne
Prisilietimo tavojo nebyliai.
Ir dar žinau – tai tik kančia –
Tave nešioti savo širdyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-02-20 09:05:03
Laikas, deja, nestoja, lekia kaip koks niekšas.Gražus nuoširdus eiliukas. Su laiku ateis, tikrai ateis ir nauji potyriai, kurie gilesnėmis spalvom ir mintim išsilies posmais. Taigi, laukti...Lauksime.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2012-02-19 21:34:31
taip, meilė kartais skaudina. Bet jos visada laukiam, ir budim, ir tikim, kad ateis:) nuoširdu.