Ach, Viesule, atskriejai greitai,
Naikindamas rutinos potyrius senus.
Srauniausiu šaltiniu minčių likai,
Ąsotį sielvarto talpiausią dovanojęs...
Be burtų pavertei Miglų Deive,
Sustabdęs bėgsmą datų kalendoriaus.
Sekundei vos pirštus sunėręs ant krūtų,
Nuodingais bučiniais tu patiklumą suklastojai.
Žinodamas, kad kūnų suokalbis švelnus,
Nesugrąžins į atmintį būties jau Miglų Deivės.
Ji - tavoji...
* * *
Dažnai sau klaidžioja papieviais, pabaliais...
Ąsočiu nešiną, ją kartais mato žmonės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-16 23:41:57
šypt
legendos nuotrupos
nelabai vis tik man
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-02-16 23:20:02
gražu
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-16 22:13:20
Gražus ir dar su burtais :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-02-16 21:50:49
sonetas? Gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-02-16 21:26:53
Užburiančiai, gundančiai... Geras.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-02-16 20:27:09
Laumiškai... :)