Santrauka:
būki, Maaam.
aš Tave imu.
Įspraudė kartais tik intelektą nes laikomasi
dietos tie klounai negalintys nustot užmigt bet nuvys
ne kartais saldžiarūgščių kyšių ir
pada-žiukų ne taip kaip vyšnių viešbučiuose ankstyvai laiko
juostai
globalizacijai?
kad tik jei smaugtų šilku kaip karštas
vanduo menuetas bangose branginamos natos
iki begalybės liko tik pi iš tų nespalvotų
foto liniuotėmis nuplikys gyvenam juk ne paskutinį
kartą
myliu Mamą iš nugaros smegenų iki
neegzistuojančių
TeraVienetų
tatuiruočių svajoju vaikystės miestų ant akių ir
važiuosiu freskų DDievo raštais aukso
pražydimo į sekundę epochoje
būki, Maaam.
aš Tave imu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-14 08:47:32
trys paskutiniai posmiukai stipriausi ir vientisiausi:)
su itom dalim reiktų padirbėti
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-13 21:23:05
Pasijutau nepriaugęs iki tokių tekstų (DDievo raštais).
Mea culpa – ir tik!..
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-02-13 20:27:33
savitas stilius, savitas braižas.
mintys raiškios su įdomia pabaiga :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-13 19:48:01
kai kuriuos minties šuolius sunkoka suvokti. Tas vietas, manau, būtų galima ir pakoreguoti. Šiaip įdomus, savotiškas eilius. Ir dar su mama susijęs :)