Imu tave, MaM

Įspraudė kartais tik intelektą nes laikomasi
dietos tie klounai negalintys nustot užmigt bet nuvys
ne kartais saldžiarūgščių kyšių ir

pada-žiukų ne taip kaip vyšnių viešbučiuose ankstyvai laiko
juostai
globalizacijai?

kad tik jei smaugtų šilku kaip karštas
vanduo menuetas bangose branginamos natos
iki begalybės liko tik pi iš tų nespalvotų
foto liniuotėmis nuplikys gyvenam juk ne paskutinį
kartą

myliu Mamą iš nugaros smegenų iki
neegzistuojančių TeraVienetų

tatuiruočių svajoju vaikystės miestų ant akių ir
važiuosiu freskų DDievo raštais aukso
pražydimo į sekundę epochoje

būki, Maaam.
aš Tave imu.
netobula