Akimirka
Tyliai, tyliai...
Basos pėdos
geležinkelio bėgiais
šaltais.
Širdį supęs
skausmas mėtos.
Girgžda sniegas
sumišęs, kaltai.
Akys neregės,
žvilgsnis bejėgis.
Tik staiga -
lyg šešėlis toli.
Veidas artimas,
nepalytėtas,
lūpom švelniai
nuslysta šypsnys.
Rankos tiesias,
maldauja: pabūki,
dar pabūki kartu,
neišnyk.
Basos kojos
nugrubusios rauda,
nepajėgia tolyn
nusiirt.
„ Pailsėk \" –
aidi balsas iš tolo. -
„ Aš kartu visada.
Prisimink.\"
Švilpia, artinas
garvežio dūmas,
dunda bėgiais
vagonai artyn.
Susirietusios basos
pėdutės.
Veidą puošia
palaimos šypsnys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-02-13 20:20:44
....pėdutės, pėdutės su skausmu ir viltim :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-12 23:48:13
Retokai čia rodotės, deja... Jausmingai nostalgiškas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-12 23:29:55
skausmingas...veidą puošia palaimos šypsnys...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-12 20:53:58
...skausmas perteiktas neregio žvilgsniu bejėgiu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-02-12 20:29:42
Geležinkelio bėgiai šalti ir bejausmiai...
Lyg išdainuotas skausmas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-12 20:26:04
kojų rauda kiek įtartina,
bet visa kita beveik panašu į tiesą.
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2012-02-12 20:25:59
Kažkaip suskaudo...basos pėdutės...