Trisdešimt du žingsniai

Nesiseka. Neveltui. Beriam saujom
Tai druską, tai į dievo kiemą skaldą.
Neužkasam po žodžiais nieko naujo,
O tai kas sena jau sudygo.
Skauda
Nuo viršsvorio patinę šliuzai gatvių.
Mes šiandien sunkūs, tylūs ir sutemę,
Naktinėj smuklėj stiklą užsisakę
Neįperkamo.
Sukrapštyk kišenėj
Grynuolių jausmo ar kupiūrų laiko,
O aš, kadais įkeitus, prisiminsiu
Tikėjimą (besaikiui turčiui).
Einam.
Visai šalia, tik trisdešimt du žingsniai
Per eismo juostą, įpusėjus pikui.
Nuo daugiaaukščių. Linčo teismo vieton.
Sukrapštom per abu šiek tiek skatikų
Į skolą...
Ką jūs? Viskas apmokėta.
Pelkė

2012-02-12 13:20:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-03-19 11:48:34

Beriam saujom į dievo kiemą skaldą...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-02-12 23:28:45

Taikliai pasakė Vlabur. Pritariu :)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-02-12 19:30:18

Tokiu tekstu ir galima
apmokėti sąskaitą.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-02-12 14:47:21

už tokį tekstą
apmokėčiau sąskaitą...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-02-12 14:32:45

man dirbtinumo nepavyko pajusti... Įdomus eilius, gana gražus, mintys išreikštos netikėtais įvaizdžiais

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2012-02-12 13:23:15

Neblogai, tik man atrodo dirbtinoka.