Nesiseka. Neveltui. Beriam saujom
Tai druską, tai į dievo kiemą skaldą.
Neužkasam po žodžiais nieko naujo,
O tai kas sena jau sudygo.
Skauda
Nuo viršsvorio patinę šliuzai gatvių.
Mes šiandien sunkūs, tylūs ir sutemę,
Naktinėj smuklėj stiklą užsisakę
Neįperkamo.
Sukrapštyk kišenėj
Grynuolių jausmo ar kupiūrų laiko,
O aš, kadais įkeitus, prisiminsiu
Tikėjimą (besaikiui turčiui).
Einam.
Visai šalia, tik trisdešimt du žingsniai
Per eismo juostą, įpusėjus pikui.
Nuo daugiaaukščių. Linčo teismo vieton.
Sukrapštom per abu šiek tiek skatikų
Į skolą...
Ką jūs? Viskas apmokėta.