Taip viskas užmigę, taip viskas sušalę,
Pabėgę nuo mano akių,
Nei virpančio lapo, mažiausios gėlelės
Užpustytam lauke nerandu.
O reikia tikėti, kad laimė gyvena...
Kaip vasaros ilgis širdis!
Nuplaukdavo žvilgsnis viršūnėmis javo,
Ramunių šilkų skaromis.
Praeitis – ne namai, į ją nesugrįžti,
Tik mintims nesuvokti tiesos.
Palieki minutėlei, ir jau nepavyti –
Nuogos maudos rugpjūčio rūkuos.
Baltas baltas vasaris lig geliančio skausmo,
Toks skaistus aš tikrai nebesu,
Būtų liepa, birželis, tikrai dar pasiausčiau
Vakare su kitais prie laužų.
............................................
Gurgžda sniegas sumintas į ledą po kojom,
Ko jis trokšta atspėt nesunku -
Kad greičiau tiktai kovas, ir ilgiau įdienojus,
Nuskubėti srauniu upeliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-02-12 17:04:01
Gražu.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-02-11 13:30:23
Tradicinis gamtinis.
Atvira ir gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-11 12:32:00
...paukščiukai labai gražiai saulei kylant skardena...ir gėlės gražios languos :) ... o kartais žmonių akyse rugegėlės, jūra banguoja :) ... neviltis tik uždengia storu šaltu dangalu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-02-11 12:21:38
Graži lyrika kaip ir visada-natūrali,gal net perdaug natūralumo-neprošal būtų daugiau metaforų,poetiškumo .