Santrauka:
Momentinis. Rimas nėra tipinis. Parašytas netinkamu laiku. Apgailestauju - ne haiku...
Juk tu žinai – šiandieną liūdna.
Braidau basom po marių dugną.
O kartais aš plaukiu viršum –
Tiesiog puta.
Ir pamažu.
Vanduo man neskalauja kojų,
Tik tolumoje medžiai moja
Ir vėjas neša ligi kranto...
Žinai – susižeidžiau – užtenka –
Tom kriauklėm – midijom bei sraigėm...
Aš nesiskundžiu.
Tu – jog baigiam
Padus draskyt po žvyrą, smėlį....
Na, taip – nuskęsiu – kartais būna,
Kuomet balasto trūksta kūne....
Juk kartais prigeriu.
Prigėriau...
Ar vėl pavirst balta puta?
Bet ar tu liksi vis dar ta?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-13 00:04:02
Jei ir puta - tai tik pačia balčiausia :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-12 23:55:43
ne tikrai ne balta puta...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-02-12 11:30:33
Plauk, plauk ta - baltąja. Ir nebandyk stęst. Neleidžiam... ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-02-11 20:10:39
oi pateriosi, jei tik baltąJą medžiosi
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-11 09:24:33
man toks rimas įdomesnis - žymi savo išmintą kelią. Kadangi momentinis darbas, ryškus jausmingumas, man šiek tiek jaučiasi neišbaigtumas. Ir paskutiniai klausimai neatrodo būtini - eilėraštis ir taip leidžia stipriai pajausti išsakomą emociją