Pyktis sprogo kaip bomba. Sugriuvo ramybės sienos.
Išbyrėjo tylos langai. Iki pamatų sudegė pasitikėjimas.
Baimės dūmai užtemdė protą.
Širdyje – žodžių skeveldros, iš akių – nuoskaudų šukės,
po kojom – nevilties bedugnė...
Nėra nei nugalėtojų, nei nuteistųjų.
Pykčio griuvėsiuose neužmirštuolės žydi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2012-02-10 14:06:42
PUIKUS.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-10 13:29:03
nėra nei nugalėtojų
nei nuteistųjų
tik griuvėsiuose
žydinčios neužmirštuolės
vėl ---> štai tiek būtų užtekę ir būtų beveik tobula, dabar per daug nereikalingų žodžių apkabinta
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-02-10 13:02:36
Pritariu Vlabur.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-10 10:33:46
Stiprus jausminis užtaisas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-02-10 10:23:14
Žydi, todėl kad pyktį galima atleisti, bet jo neužmiršti...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-02-10 10:20:09
Neužmirštuolės nežydi „pykčio griuvėsiuose".