Pyktis sprogo kaip bomba. Sugriuvo ramybės sienos.
Išbyrėjo tylos langai. Iki pamatų sudegė pasitikėjimas.
Baimės dūmai užtemdė protą.

Širdyje – žodžių skeveldros, iš akių – nuoskaudų šukės,
po kojom – nevilties bedugnė...

Nėra nei nugalėtojų, nei nuteistųjų.

Pykčio griuvėsiuose neužmirštuolės žydi.