Santrauka:
Kartais diena prasideda taip...
Šviesa iš lėto švinta tamsoje
Ir pasidavus traukiasi naktis,
Apniukęs rytas bunda širdyje,
Tačiau nelaukia jo liūdna širdis.
Pavargo mintys, išsilakstė jau,
Tikri jausmai seniausiai išeikvoti.
Aš naujo ryto laukiu ir bijau,
Nes vėl kažką jam teks aukoti.
Pradėti dieną neturiu jėgų,
Klaidas didžiausias vakar ištaisiau.
Išlikti savimi - labai sunku,
Tačiau išnykti minioje - baisiau.
Liepa
2012-02-09 16:59:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-13 00:01:49
Manau, kad šviesa ir gali šviesti tik tamsoje - juk šviesoje šviesos jau nebereikia.
Įdomu būtų sužinoti, kas kliūna pabaigoje?
Ačiū už tikėjimą mano sugebėjimais :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-10 10:40:56
Šį kartą ėjimas buvo toks...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-09 20:51:46
pritariu liusta, paskutinės eilutės tikrai užkabino. Mintis tikrai gera, tik ėjimas iki jos, manau, galėtų būti ir šiek tiek kitoks :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2012-02-09 17:16:38
Būsena išsakyta aiškiai. .
"Išlikti savimi- labai sunku,
Tačiau išnykti minioje - baisiau." TIKRAI TAIP.