Šviesa iš lėto švinta tamsoje
Ir pasidavus traukiasi naktis,
Apniukęs rytas bunda širdyje,
Tačiau nelaukia jo liūdna širdis.
Pavargo mintys, išsilakstė jau,
Tikri jausmai seniausiai išeikvoti.
Aš naujo ryto laukiu ir bijau,
Nes vėl kažką jam teks aukoti.
Pradėti dieną neturiu jėgų,
Klaidas didžiausias vakar ištaisiau.
Išlikti savimi - labai sunku,
Tačiau išnykti minioje - baisiau.