Kai miestas vakarą ant metalinių žibintų karia,
Jo eterinis kūnas išsisklaido kiemuose ir gatvėse.
Lėktuvai temstantį dangų baltom vagom išaria,
O mudu slepiamės skaitmeninėse vienatvėse.
Mieste esu inkliūzas, nes būstas – aukštai inkilas...
Iš mechaninės dėžutės ilgesiu alsuoja bliuzas,
Miręs aktorius skaito negyvo poeto eiles. Pakilęs
Rūkas graibo šešėlius ir kalbina gatvės mūzas.
Nelauktai suliepsnoja širdis – krūmas akacijų...
Teatrališkas gaisrininkas giriasi užgesinęs naktį,
Meta pajuodusį pluoštą eilėraščių ir akcijų,
Paleidžia putų dozę, pamerkia poetei akį.
Joje skaitau likimo ir vandens ženklus:
Bijok susirgti žvaigždžių liga, apakti nuo novacijų,
Užtrokšti rūke, išeiti iš proto ir teisingo kelio,
Per egzaminą sumaišyti Donelaitį ir Horacijų.
Balansuoju gatvės vidurio juosta, laikau vairą
Tiesiai. Myliu, nereikia skrydžio virš Niagaros.
Paslaptingas programuotojas rodo posūkį į kairę –
Antakalnio Kapinės lieka už nugaros...
Galų gale randu tave. Rytas, naktį pamynęs,
Slepia kvailas klaidas, droviai nusikeikia...
Et, vakarais prie lango kabinsiu česnako pynes...
Sako, gerai veikia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-09 12:53:47
Visada, jei atsiliepimų storis viršija kūrinio gylį, ieškok priklausomybės ;-)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-02-08 22:29:41
ritmas kai kur slysta (nors ir sunkokai, bet pataisoma).
turinys gražiai sudėtas.
sumaišyti Horacijaus su Donelaičiu tikrai negalima. Labai žiauru ir sudėtinga būtų... Juos galima nebent supainioti :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-08 21:53:41
praeitą pavasarį laikiau lietuvių kalbos brandos egzaminą. Patikėkit manim, tikrai dar ne tokių dalykų nutinka. Tikrai tikrai
Anonimas
Sukurta: 2012-02-08 21:20:33
vėl įsiterpsiu.
na, Donelaitis, tai iš tikro yra nesupainiojamas su savo hegzametru, nei truputį vėlesniais laikais, kai mūsiškiai sako tik kopijuodavo lenkus ar dar ką, nei šiomis dienomis, negali būti painiojamas nei tematika, jos paliestais aspektais. tada kai neaiškius būrus spragilais vaišino. ir t.t.
klasikas kuris gyvas.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-08 20:31:44
žinokit Horacijų su Donelaičiu tikrai maišo. Tikrai tikrai
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-08 19:21:13
šiandien šis tekstas labai artimas. Taikliai atskleista nūdiena
Anonimas
Sukurta: 2012-02-08 18:15:08
negalėjau nesijuokti, labai smagus gabalas, ypač kai radau tai ką autorius mini kaip inkliūzus ir negaliu atsistebėti, kai tam tikra seka išryškėja išradingas rimas, karia–išaria, akacijų–akcijų — kaip gražiai nueita nuo širdies prie pluošto, kuris yra ne šiaip sau juodraščiai, bet eilėraščiai.
nesu slam specialistas, bet vis tiek rekomenduočiau sudalyvautis skaitymuose, aišku, jei dar to neteko daryti.
puiki parodija, nesvarbu, kad kirčiai taip išbalansuoti, jog vietomis autorius tarsi ir pats save išparodijuoja. kelintąsyk sakau )?(– puiku.