Virš mano galvos skrido gandras
Ir pametė plunksną,
Jis skrido tenai, kur cinamono pūgos
Pavirsta į dulksną.
Maži tik aukštyn galvas kėlė,
Didieji nuleido,
Šešėlis aštrus tarsi ižas
Mums krito ant veido.
Dabar jau indėnu pradėti
Būti galėsiu.
Klausysiuos, ką šnabžda man vėjas,
Ir viską girdėsiu.
Sumindysiu nuovargį tavo,
Košmarą sugausiu,
Šiaudinę, medinę, mūrinę
Trobelę nugriausiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-02-09 11:36:26
Įdomi mintis.
Po sugriovimo norisi atnaujinimo:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-02-08 23:51:21
"galėsiu" sukeisčiau vietomis su "indėnu" trečiajame posme (nebent labai griežtai nuspręsta rimuoti kryžminiu būdu ir gaubiamasis rimavimas sugriautų tokį principą)
Mano akimis — neblogai!
Anonimas
Sukurta: 2012-02-08 16:59:49
pirmi 2 posmai geri,
4 - jau kita "planeta"
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-02-08 13:39:30
Reikia statyti, o ne griauti... Nesupratau.