Virš mano galvos skrido gandras
Ir pametė plunksną,
Jis skrido tenai, kur cinamono pūgos
Pavirsta į dulksną.

Maži tik aukštyn galvas kėlė,
Didieji nuleido,
Šešėlis aštrus tarsi ižas
Mums krito ant veido.

Dabar jau indėnu pradėti
Būti galėsiu.
Klausysiuos, ką šnabžda man vėjas,
Ir viską girdėsiu.

Sumindysiu nuovargį tavo,
Košmarą sugausiu,
Šiaudinę, medinę, mūrinę
Trobelę nugriausiu.