(Sužvarbusiam paukščiui)
Kai miškas per šaltas – išlikt nors ant rankos,
Ant rankos žmogaus ištiestos,
Minutei sušilti, vėl skrist ir gyventi,
Pavasario laukt, jam giedot.
Taip plaka širdelė, mažytė mažytė,
Lašelis gyvybės jėgos.
Kaip jai besuprasti, o man pasakyti –
Paimk iš manęs šilumos.
Paimk šilumos, na ir meilės truputį,
Juk mes taip panašūs abu –
Tu moki laimingas čiulbėjimu būti,
Aš – kartais eiliuotu žodžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-02-07 21:21:19
...lyg apie VYRĄ, kurio dar neištiko meilė.
Gluminančiai šiltas.
Ačiū.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2012-02-06 19:59:33
"Kaip jai besuprast, o man pasakyti" - taip, būna kartais, kad sunku ir sakyti, ir suprasti - mes tiek daug turim savito ir tik sau išsaugoto jausmo...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-02-06 18:25:41
Šiltas žodis, šiltos rankos, šilta širdis.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-02-06 13:20:34
Gražus nuopelnų sugretinimas. Juk visi šioje žemėje esame kuo nors naudingi.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-02-06 10:16:15
Šaltas, bet sušildantis eiliukas.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-02-06 09:52:10
Įkėliau ir nuotraukėlę "Kai gelia šaltis".