(Sužvarbusiam paukščiui)

Kai miškas per šaltas – išlikt nors ant rankos,
Ant rankos žmogaus ištiestos,
Minutei sušilti, vėl skrist ir gyventi,
Pavasario laukt, jam giedot.

Taip plaka širdelė, mažytė mažytė,
Lašelis gyvybės jėgos.
Kaip jai besuprasti, o man pasakyti –
Paimk iš manęs šilumos.

Paimk šilumos, na ir meilės truputį,
Juk mes taip panašūs abu –
Tu moki laimingas čiulbėjimu būti,
Aš – kartais eiliuotu žodžiu.