Jis

Santrauka:
visiška seniena
Už jūrą gilesnis žvilgsnis,
O akys... skaistesnės už žvaigždę!
Išblukusios rausvos lūpos,
Plaukai Jo vėjuose žaidžia...

Besiblaškančios keistos mintys
Neša ten, kur tamsu.
Tada tyra siela Jo žaidžia
Ir juokias klaikiu juoku...

Plonos smėlėtos gijos,
Voratinklių nėriniai
Dengia nesantį kūną pabalusį.
Jo gyvenimas slenka lėtai...

  Tu kitoks, ir Jo nesuprasi...
        Tu aklas – Jo nematai!
vandenio

2012-02-06 08:06:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-02-09 13:13:21

Ne taip jau paprasta, kad pasirodytų iš pirmo paviršutiniško žvilgsnio...