Nei šliaužk,
Nei eik ar bėk,
Sakau, savęs taip nepaliksi.
Ir netiesa, kad metai pamesti kažkur –
Įsiklausau, ir supasi, girdžiu, lopšys,
Pakibęs virvėmis ant kablio.
Mažyti atėjūne to pasaulio,
Nejau nepameni,
Kad tu – tai aš,
Su vystyklų nelaisve,
Su ateitim nuo jos
Iki lazdos

Nei šliaužk,
Nei eik ar bėk –
Mes vėl kartu į naują būtį liulam.
Nejau nesupranti,
Kad aš – tai tu?
Pasklidę dienos, lemtyje praeivių,
It kulkos zvimbia pro ausis,
Lopšinę gieda kaip kadais lopšys.

Išlietos iš likimų tavo-mano,
Ir mirtyje ateivių neišskirs.