Tegul taip ir liks tavo ištiestas delnas
Su mano jausmus nesugniaužiančiais pirštais -
Laikydamas jausi tik nuovargį saldų,
Nes vaisiai gegužio rugsėjy prisirpsta,
Ten liks tirpsmo polaidis, gyvasties šėlas,
Pakirdusio kraujo aistringos glamonės.
Laikysi mane viršum purvo iškėlęs -
Lai mato dievai, bet nepastebi žmonės,
O aš išsinersiu iš rūbų ir odos
Palaimą derlumo kad tau dovanočiau,
Regėsiu viduržiemy žydintį sodą
Pavasary mūsų pametusi protą.
Tegul taip ir liks tavo ištiestas delnas -
Lyg ruoštumeis lesint priklydusį paukštį.
Įveikt pasiryžusi jūras ir kalnus,
Atradusi kryptį, kur skristi, kur šliaužti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-02 18:00:57
gerai išreikšti pergyvenimai, jausmai...labai vaizdus
Anonimas
Sukurta: 2012-02-02 16:34:46
"Tegul taip ir liks tavo ištiestas delnas
Su mano jausmus nesugniaužiančiais pirštais - " - gana gremėzdiška. Kad ir kiek kartų bandžiau skaityti, įdėmiai, lėtai, bandydamas pagauti kažkokį ritmą vis susimaldavau. Beje tekstą, nors ir įdėmiai skaičiau bent pora kartų - neužstrigo nė viena eilutė. Tekste buvo įdomių žodžių, jų formų (žodynas nėra visai skurdus), bet trūksta gilesnės minties, geresnės, laisvesnės teksto raiškos. Šiuo metu matau tik tekstą skirtą savo išsiliejimui, galima sakyti dienoraščio įrašą.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-02 14:49:30
Man labai patiko - jausmingas, nuoširdus.