Apgirtau aš nuo sniego, kaip vyno.
Gaubia tylą nakties spinduliai.
Sninga, sninga...Mane vėl vadina
Nemintais eit takeliais tyliais.
Prie sustingusio ežero kranto,
Meldai šnabžda ir šnabžda kažką.
O mėnulis pro debesis bando
Pasidžiaugt baltaskare žiema.
Drebia snaigėm. Kai vasarą lyja
Galvas slepiam nuo kiauro dangaus.
Dengia žemę nematomos gijos –
Kada nors ir mane ji priglaus.
spika
2012-02-02 09:48:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2012-02-02 17:32:28
labai gržu...
daugiau nerandu žodžių apsakyti šitam eilėraščiui...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-02 15:07:47
Gražu...