Sėdžiu savo minčių vienutėj,
Stebiu, kaip žemyn teka lašas.
Lėtai slenka vienodos minutės,
Tokios į nieką nepanašios.
Laukiu kažko, lankytojus sapnuoju,
Ratilai po akim boluoja kaip dėmės nuo mazuto.
Mintys nutrūksta, man akomponuoja
Plaktuko d0žiai iš gretimo buto.
Pats griežčiausias režimas yra
Savo minčių kalėjime.
Kažkur groja gitara,
Bet šitoj celėj karaliauja tylėjimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-01 20:05:57
dienoraštis
pirmas posmas stiprus, tačiau kiti du neišlaiko vientisumo ir stiprumo jausmo
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-31 23:09:31
gerai perteikti jausmai, tik reikėtų dar kiek padirbėti su tekstu
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-01-31 20:22:17
bet gerų vietų tikrai atardau. Be to, eilėraštis nedvelkia dirbtinumu, kuo nors perspautu, ko dažnai pasitaiko, kai autoriai rašo apimti tokios būsenos