Sėdžiu savo minčių vienutėj,
Stebiu, kaip žemyn teka lašas.
Lėtai slenka vienodos minutės,
Tokios į nieką nepanašios.

Laukiu kažko, lankytojus sapnuoju,
Ratilai po akim boluoja kaip dėmės nuo mazuto.
Mintys nutrūksta, man akomponuoja
Plaktuko d0žiai iš gretimo buto.

Pats griežčiausias režimas yra
Savo minčių kalėjime.
Kažkur groja gitara,
Bet šitoj celėj karaliauja tylėjimas.