Atverstas rankraštis ant stalo.
O! Pagaliau aš jį baigiau...
Mėnuo danguj visai išbalęs
Ir pasitraukęs atokiau
Vis bando mesti vieną akį –
Gal perskaitys slaptas mintis...
Ir savo pilnatim aptekęs,
Atrodo, kambarį praris.
Vis dairos, blaškos, kažko ieško
Ir apšviečia visus kampus.
Žvelgiu į dangų – dar nebrėkšta.
Palauksiu saulės, kol nubus.
spika
2012-01-28 11:48:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2012-02-02 17:26:28
aš jau norėčiau miego...
o rankraštį baikčiau rytoj.
pakeisi miego įpročius :)
dieną miegosi, naktį lakstysi :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2012-01-28 21:48:16
šilti, geri naktinėjimai
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-01-28 19:06:10
Gerai ir panaktinėti: tada prisiminimų valtele ir ilgesys atplaukia, ir jausmingi posmai susidėlioja. :)
Ir man šis gražiausias.
O šlubtelėjimą galima pataisyti: Apšviečia net visus kampus.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-01-28 18:04:12
man taip pat šis iš visų skaitytų patiko labiausiai. Tikrai vaizdingai nupiešta mėnesiena. Tik trečiam segmente vienoj vietoj šlubčioja žodžiai skaitant :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-01-28 17:58:59
Naktinėjimai, išsilieję eilėmis, įgauna naują prasmę.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-28 12:33:10
Šis labai man patiko...pilnatis gražiai apvainikuota eilėm, tarsi susilieja gamtos ir žmogaus esybė.