Atverstas rankraštis ant stalo.
O! Pagaliau aš jį baigiau...
Mėnuo danguj visai išbalęs
Ir pasitraukęs atokiau

Vis bando mesti vieną akį –
Gal perskaitys slaptas mintis...
Ir savo pilnatim aptekęs,
Atrodo, kambarį praris.

Vis dairos, blaškos, kažko ieško
Ir apšviečia visus kampus.
Žvelgiu į dangų – dar nebrėkšta.
Palauksiu saulės, kol nubus.